7. Jo burna pilna keiksmų, smurto, apgaulės; po jo liežuviunelaimė ir tuštybė.
8. Tyko prie kelio kur įlindęs, iš pasalų nekaltąjį žudo. Jis seka akimis varguolį,
9. tūno pasislėpęs kaip liūtas tankynėje, vargšą kėsinasi sugauti; jis sugauna vargšą ir įtraukia į savo tinklą.
10. Pasilenkia, atsigula, vargšai krinta į jo galingus nagus.
11. Jis tarė savo širdyje: “Dievas pamiršo, Jis nusigręžė, nieko nematys”.
12. Viešpatie, pakilk, Dieve, pakelk savo ranką, neužmiršk vargdienių!
13. Ko gi nedorėlis prieš Dievą burnoja? Jis tarė savo širdyje: “Tu nepareikalausi”.
14. Tu matai tai, nes žiūri į vargą ir skausmą, kad atlygintum savo ranka. Vargšas atsiduoda Tau, Tu esi našlaičių globėjas.