1. Argi išmintis nešaukia ir supratimas nekelia savo balso?
2. Aukštumose, prie kelių ir prie takų ji stovi.
3. Prie miesto vartų, prie įėjimo į miestą, prie durų šaukia:
4. “Žmonės, į jus aš kreipiuosi, jums šaukiu, žmonių sūnūs.
5. Jūs neišmanėliai, mokykitės išminties; jūs kvailiai, įgykite supratingą širdį.
6. Klausykite, nes aš kalbėsiu apie didingus dalykus, mano lūpos skelbs teisumą.
7. Mano burna kalbės tiesą, ir nedorybė yra pasibjaurėjimas mano lūpoms.