17. Žmogus, praliejęs nekaltą kraują, bėga į pražūtį; niekas tegul nepadeda jam.
18. Kas nekaltai vaikščioja, bus išgelbėtas, kas eina kreivais keliais, vienąkart pražus.
19. Kas dirba savo žemę, turės pakankamai maisto, o kas seka dykinėtojais, skurs.
20. Ištikimas žmogus bus gausiai palaimintas, o kas siekia greitai praturtėti, neliks nekaltas.
21. Būti šališkam yra negerai; toks ir dėl duonos kąsnio nusikals.
22. Pavydus žmogus siekia greitai praturtėti ir nenujaučia, kad jo laukia skurdas.