8. Nors žemėje jo šaknys pasensta ir jo kelmas apmiršta dulkėse,
9. bet, gavęs vandens, jis atželia, krauna pumpurus ir išleidžia šakeles kaip jaunas augalas.
10. O žmogus miršta, ir nebėra jo; atiduoda žmogus savo dvasią, kur jis yra?
11. Kaip vanduo išgaruoja iš jūrų, upės nusenka ir išdžiūsta,
12. taip žmogus atsigula ir nebeatsikelia. Kol dangūs pasibaigs, jis neatsibus; niekas jo nepažadins iš miego.