3. Išmintingieji spindės kaip dangaus šviesuliai, kurie nukreipė daugelį į teisumąkaip žvaigždės per amžių amžius.
4. O tu, Danieliau, paslėpk tuos žodžius ir užantspauduok knygą iki skirto laiko. Daugelis ją perskaitys ir įgaus pažinimo”.
5. Aš, Danielius, žiūrėjau ir mačiau stovinčius kitus du: vienasšitame upės krante, o kitasanapus upės.
6. Tada vienas klausė drobiniais apsivilkusį, stovintį ant upės vandenų: “Ar toli tų nuostabių įvykių galas?”