28. Samsonas šaukėsi Viešpaties: „Viešpatie Dieve, prašau, atsimink mane! Sustiprink mane, Viešpatie, dar kartą, kad atkeršyčiau filistinams vienu smūgiu už savo akis!“
29. Samsonas įsirėmė į abi vidurines kolonas, kurios laikė pastatą, į vieną – dešine, į kitą – kaire ranka
30. ir tarė: „Mirštu drauge su filistinais!“ Ir iš visų jėgų pastūmė. Pastatas griuvo ant kunigaikščių ir ant visų jame buvusiųjų. Žuvusiųjų, kuriuos jis užmušė mirdamas, buvo daugiau negu tų, kuriuos užmušė gyvendamas.
31. Po to atėjo jo broliai ir visi giminės. Jie, pasiėmę jį, nunešė ir palaidojo jo tėvo Manoacho kape tarp Coros ir Eštaolo. Samsonas teisė Izraelį dvidešimt metų.