7. Nuėjęs pas mergaitę, kalbėjosi, ir ji patiko Samsonui.
8. Po kurio laiko jis grįžo jos paimti. Eidamas jis pasuko iš kelio, norėdamas pamatyti liūto dvėselieną. Ir štai liūto dvėselienoje bičių spiečius ir medus.
9. Jis paėmė medaus ir ėjo toliau valgydamas. Parėjęs pas savo tėvus, jis davė ir jiems to medaus, ir jie valgė. Bet jis nepasakė jiems, kad tą medų jis buvo ėmęs iš liūto dvėselienos.
10. Jo tėvas nuėjo pas tą mergaitę, ir Samsonas suruošė ten puotą; taip darydavo jaunikiai.
11. Filistinai, jį pamatę, atvedė trisdešimt pabrolių, kad jie būtų su juo.
12. Samsonas tarė: „Aš užminsiu jums mįslę. Jei ją įminsite per septynias puotos dienas, aš jums duosiu trisdešimt apatinių ir trisdešimt išeiginių drabužių,
13. o jei neįminsite, tai jūs man duosite trisdešimt apatinių ir trisdešimt išeiginių drabužių“. Jie atsakė jam: „Užmink mums tą mįslę, norime ją išgirsti“.
14. Jis tarė jiems: „Iš ėdiko išėjo maistas, iš stipruolio – saldumas“. Jie negalėjo įminti mįslės per tris dienas.
15. Ketvirtą dieną jie tarė Samsono žmonai: „Išgauk iš savo vyro mįslės įminimą. Jei neišgausi, sudeginsime tave ir tavo tėvo namus. Argi mus čia pasikvietėte apiplėšti?“
16. Samsono žmona verkdama kalbėjo: „Tu nemyli manęs. Tu užminei mįslę mano tautos sūnums, o man jos nesakai“. Jis jai tarė: „Aš jos nepasakiau nei savo tėvui, nei motinai, kodėl turėčiau tau ją pasakyti?“