1. Balaamas, matydamas, kad Viešpačiui patinka laiminti Izraelį, nebėjo, kaip pirma eidavo ieškoti žyniavimo, bet atgręžė veidą į dykumą
2. ir, pakėlęs akis, pamatė izraelitus, stovyklaujančius giminėmis savo palapinėse. Dievo dvasia nužengė ant jo,
3. ir jis kalbėjo: „Kalba žmogus, Beoro sūnus Balaamas, kurio atvertos akys,
4. kuris girdi Dievo žodžius, mato Visagalio regėjimus ir krinta atvertomis akimis.
5. Kokios gražios tavo palapinės, Jokūbai, ir tavo buveinės, Izraeli!