5. Našlaičių tėvas ir našlių globėjas savo šventoje buveinėje yra Dievas.
6. Dievas parūpina benamiams namus, išveda belaisvius į laisvę. Tik maištininkai lieka gyventi išdžiūvusioje žemėje.
7. Dieve, kai Tu ėjai savo tautos priekyje, kai žygiavai per dykumą,
8. žemė drebėjo, Dievo akivaizdoje dangūs lašėjo. Sinajus drebėjo prieš Dievą, Izraelio Dievą.
9. Dieve, siuntei gausų lietų ant savųjų, juo gaivinai suvargusius.
10. Tavoji tauta tenai įsikūrė, Dieve, Tu buvai jiems geras ir viskuo aprūpinai.
11. Kai Viešpats tarė žodį, didelis būrys skelbėjų pasipylė,
12. karaliai ir kariuomenė skubėdami pabėgo, o šeimininkė padalino grobį.
13. Nors gulėjote garduose, buvote lyg balandžio sparnai, padengti sidabru, ir geltonu auksu – jo plunksnos.
14. Kai Visagalis išsklaidė karalius, žemė atrodė balta lyg sniegas Calmone.
15. Dievo kalnas – kalnas Bašane, aukštas kalnas – kalnas Bašane.
16. Ko šnairuojate, aukštosios kalnų viršūnės, į kalną, kur Dievas panoro gyventi? Taip, Viešpats gyvens jame per amžius!