12. karaliai ir kariuomenė skubėdami pabėgo, o šeimininkė padalino grobį.
13. Nors gulėjote garduose, buvote lyg balandžio sparnai, padengti sidabru, ir geltonu auksu – jo plunksnos.
14. Kai Visagalis išsklaidė karalius, žemė atrodė balta lyg sniegas Calmone.
15. Dievo kalnas – kalnas Bašane, aukštas kalnas – kalnas Bašane.
16. Ko šnairuojate, aukštosios kalnų viršūnės, į kalną, kur Dievas panoro gyventi? Taip, Viešpats gyvens jame per amžius!
17. Dievo vežimų tūkstančių tūkstančiai, Viešpats tarp jų ant Sinajaus, savo šventykloje.
18. Tu užžengei aukštyn, nusivedei paimtus belaisvius, ėmei dovanų iš žmonių, net iš maištaujančių, kad Viešpats Dievas gyventų tarp jų.
19. Tebūna šlovinamas Viešpats kasdien! Jis naštas mūsų neša, Jis mūsų išgelbėjimo Dievas.
20. Mūsų Dievas – mus gelbėjantis Dievas. Viešpats Dievas gali išgelbėti iš mirties.
21. Tačiau Dievas sudaužo galvas savo priešams, gauruotas galvas tiems, kurie nepaliauja elgtis nedorai.
22. Viešpats tarė: „Iš Bašano kalnų juos sugrąžinsiu, jūros gelmėje surasiu,
23. kad mirkytum koją jų kraujuje ir tavo šunų liežuviams būtų ką laižyti“.
24. Jie matė Tavo eitynes, Dieve, mano Dievo ir mano Karaliaus didingąjį žygį į šventyklą.
25. Priešakyje giesmininkai, gale muzikantai ėjo, viduryje mergaitės mušė būgnelius.