1. Viešpatie, gelbėk! Nyksta dievotieji, nebelieka ištikimųjų tarp žmonių vaikų.
2. Jie vienas kitam kalba tuštybes, lūpomis pataikauja ir kalba klastinga širdimi.
3. Viešpats sunaikins pataikaujančias lūpas, puikybės pilną liežuvį.
4. Jie sako: „Savo liežuviu mes nugalėsime, mūsų lūpos kalba už mus, kas mums Viešpats?“
5. „Dėl varguolio priespaudos, dėl vargšo dejonių dabar Aš pakilsiu, – sako Viešpats, – išgelbėsiu tą, kuris ilgisi mano pagalbos“.