10. Abraomas ištiesė savo ranką ir paėmė peilį, kad nužudytų sūnų.
11. Viešpaties angelas pašaukė jį iš dangaus: „Abraomai! Abraomai!“ Tas atsakė: „Aš čia!“
12. „Nekelk savo rankos prieš vaiką ir nieko jam nedaryk! Dabar žinau, kad bijai Dievo ir nepagailėjai man savo vienintelio sūnaus“.
13. Abraomas, pakėlęs akis, pamatė netoliese aviną, įstrigusį ragais į tankų krūmokšnį. Jis paėmė jį ir aukojo deginamąją auką savo sūnaus vietoje.
14. Abraomas pavadino tą vietą „Viešpats mato“. Ir šiandien dar sakoma: „Ant kalno, kur Viešpats mato“.