5. Tada Saraja tarė Abromui: „Širdgėla, kurią turiu, tegula ant tavęs! Aš pati daviau savo tarnaitę tau į glėbį, tačiau ji, pasijutusi nėščia, su panieka ėmė žiūrėti į mane. Viešpats tebūna teisėjas tarp manęs ir tavęs“.
6. Abromas tarė Sarajai: „Tavo tarnaitė yra tavo rankose. Elkis su ja, kaip tau patinka“. Kai Saraja ėmė ją spausti, ta pabėgo.
7. Viešpaties angelas, radęs ją prie vandens šaltinio dykumoje, prie kelio į Šūrą,
8. tarė: „Hagara, Sarajos tarnaite, iš kur atėjai ir kur eini?“ Ji atsakė: „Bėgu nuo savo valdovės Sarajos“.
9. Viešpaties angelas jai tarė: „Sugrįžk pas savo valdovę ir nusižemink prieš ją.
10. Aš taip padauginsiu tavo palikuonis, kad jų net suskaičiuoti nebus galima.