7. Tą dieną ten buvo edomitas Doegas, vienas Sauliaus tarnų. Jis buvo Sauliaus piemenų vyresnysis.
8. Dovydas paklausė Ahimelecho: „Ar neturi čia ieties ar kardo? Kadangi karaliaus reikalas buvo labai skubus, nepasiėmiau nei kardo, nei kito ginklo“.
9. Kunigas tarė: „Kardas filistino Galijoto, kurį nukovei Elos slėnyje, yra čia, įvyniotas į audinį už efodo. Jei nori, pasiimk jį, nes kito čia nėra“. Dovydas tarė: „Nėra jam lygaus, duok jį man“.
10. Dovydas, bėgdamas nuo Sauliaus, atvyko pas Gato karalių Achišą.
11. Achišo tarnai klausė: „Argi tai ne Dovydas, krašto karalius? Argi ne apie jį moterys šokdamos dainavo: ‘Saulius nukovė tūkstančius, o Dovydas – dešimtis tūkstančių’“.
12. Dovydas įsidėjo šituos žodžius į širdį ir labai išsigando Gato karaliaus Achišo.
13. Jis pakeitė savo elgesį jų akyse ir apsimetė pamišėliu. Jis draskė vartus ir varvino seiles ant savo barzdos.
14. Achišas kalbėjo savo tarnams: „Jūs matote, kad jis beprotis. Kodėl jį atvedėte pas mane?
15. Ar man neužtenka pamišėlių, kad dar šitą man atvedėte, jog šėltų mano akyse? Nejaugi jį vesite ir į mano namus?“