2. Maitinau jus pienu, ne tvirtu maistu, kurio jūs negalėjote priimti. Net ir dabar negalite,
3. nes tebesate kūniški. Jeigu tarp jūsų pavydas, nesantaika ir susiskaldymai, – argi nesate kūniški? Argi nesielgiate grynai žmogiškai?
4. Kol vienas sako: „Aš – Pauliaus“, kitas: „Aš – Apolo“, – argi nesate kūniški?
5. Kas yra Paulius? Kas yra Apolas? Tarnai, kurių dėka įtikėjote ir kurie tarnavo, kiek Viešpats kiekvienam skyrė.
6. Aš sodinau, Apolas laistė, o Dievas augino.
7. Todėl nieko nereiškia nei sodintojas, nei laistytojas, bet Dievas – augintojas.
8. Kas sodina ir kas laisto, yra viena, ir kiekvienas gaus savąjį užmokestį pagal savo triūsą.
9. Mes juk esame Dievo bendradarbiai, o jūs – Dievo dirva, Dievo statinys.
10. Pagal Dievo man suteiktą malonę aš, kaip išmintingas statybos vadovas, padėjau pamatą, o kitas stato ant jo. Tegul kiekvienas žiūri, kaip stato.
11. Juk niekas negali dėti kito pamato, kaip tik tą, kuris jau padėtas, kuris yra Jėzus Kristus.