3. Kaip varvantis medus svetimos moters lūpos ir jos burna švelnesnė už aliejų.
4. Bet galiausiai ji tampa karti kaip metėlė ir aštri kaip dviašmenis kalavijas.
5. Jos kojos žengia į mirtį, jos žingsniai veda į pragarą.
6. Kad tu nemąstytum apie jos gyvenimo taką, žinok – jos keliai nepastovūs ir tu negali jų suprasti.