7. Išmintingas sūnus laikosi įstatymo, o lėbautojų draugas daro gėdą tėvui.
8. Kas krauna turtus nuošimčiais ir palūkanomis, kaupia juos tam, kas pasigaili vargšo.
9. Kas neklauso įstatymo, to malda – pasibjaurėjimas.
10. Kas suklaidina teisųjį, kad jis eitų piktais keliais, pats įkris į savo duobę, o nekaltieji paveldės gėrybes.
11. Turtuolis tariasi esąs išmintingas, bet protingas beturtis mato tikrą jo padėtį.
12. Kai teisieji viešpatauja, – didelė šlovė; kai nedorėliai iškyla, žmonės slepiasi.
13. Kas slepia savo nusikaltimus, tam nesiseks, o kas išpažįsta ir atsisako jų, susilauks gailestingumo.
14. Palaimintas žmogus, kuris nuolat prisibijo, o kas užkietina savo širdį, pateks į nelaimę.
15. Nedoras valdovas neturtingai tautai yra kaip riaumojantis liūtas ir alkanas lokys.
16. Neprotingas valdovas griebiasi žiaurios priespaudos, kas nekenčia godumo, prailgins savo dienas.
17. Žmogus, praliejęs nekaltą kraują, bėga į pražūtį; niekas tegul nepadeda jam.
18. Kas nekaltai vaikščioja, bus išgelbėtas, kas eina kreivais keliais, vienąkart pražus.