22. Klysta, kas daro pikta; kas siekia gero, sulauks pasigailėjimo ir tiesos.
23. Kiekvienas darbas yra pelningas, o tušti plepalai veda į skurdą.
24. Išmintingą vainikuoja turtas, o kvailio kvailystė ir lieka kvailyste.
25. Teisingas liudytojas išgelbsti sielas, apgaulingas kalba melą.
26. Viešpaties baimėje tvirtas pasitikėjimas, ir Jo vaikai turės kur prisiglausti.
27. Viešpaties baimė – gyvenimo šaltinis, apsaugantis nuo mirties pinklių.
28. Gausi tauta – garbė karaliui, o be žmonių žlunga kunigaikštis.
29. Kas lėtas pykti, yra išmintingas, o nesusivaldantis parodo kvailumą.
30. Sveika širdis – kūno gyvybė, o pavydas pūdo kaulus.
31. Kas skriaudžia vargšą, paniekina jo Kūrėją; kas gerbia Jį, pasigaili beturčio.
32. Nedorėlis bus atmestas dėl savo piktų darbų, o teisusis ir mirdamas turi viltį.
33. Supratingojo širdyje ilsisi išmintis, o tai, kas yra tarp kvailių, tampa žinoma.
34. Teisumas iškelia tautą, o nuodėmė yra negarbė tautoms.