Kunigų Knyga 14:18-32 Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas (LTZB)

18. ir ant jo galvos. Ir kunigas sutaikins jį su Viešpačiu.

19. Po to kunigas, atlikdamas sutaikinimą, aukos auką už nuodėmę ir deginamąją auką,

20. padėdamas ją ant aukuro kartu su duonos auka; taip žmogus bus sutaikintas ir apvalytas.

21. O jei jis neturtingas ir neišgali duoti minėtų dalykų, ims aukai už kaltę avinėlį, kad kunigas sutaikintų jį, dešimtą dalį efos smulkių miltų, sumaišytų su aliejumi, duonos aukai, logą aliejaus

22. ir du balandžius ar du jaunus karvelius: vieną aukai už nuodėmę, o antrą deginamajai aukai.

23. Visa tai jis atneš aštuntą savo apsivalymo dieną kunigui prie Susitikimo palapinės įėjimo Viešpaties akivaizdon.

24. Kunigas, paėmęs avinėlį aukai už kaltę ir aliejų, pasiūbuos tai Viešpaties akivaizdoje.

25. Papjovęs avinėlį, jo krauju pateps dešinę apvalomojo ausį, dešinės rankos ir kojos nykščius.

26. Ir kunigas dalį aliejaus įsipils į savo kairės rankos delną,

27. padažęs dešinės rankos pirštą, pašlakstys septynis kartus Viešpaties akivaizdoje,

28. pateps dešinę apvalomojo ausį ir dešinės rankos bei kojos nykščius toje vietoje, kur buvo patepta aukos už kaltę krauju.

29. Likusią aliejaus dalį, esančią rankoje, išpils ant apvalomojo galvos, kad sutaikintų jį su Viešpačiu.

30. Aukos taip pat vieną balandį ar jauną karvelį, – iš to, ką pajėgs gauti, –

31. aukai už nuodėmę, o kitą – deginamajai aukai, ir duonos auką, sumaišytą su aliejumi.

32. Tai auka nepasiturinčio raupsuotojo, kuris neišgali daugiau aukoti savo apsivalymui“.

Kunigų Knyga 14