21. jo kūnas sunyksta, kad negali jo atpažinti, lieka tik vieni kaulai.
22. Jo siela artėja prie kapo, gyvybė – prie mirties.
23. Jei pas jį ateitų pasiuntinys kaip tarpininkas, vienas iš tūkstančio, ir parodytų žmogui Jo teisingumą,
24. Jis būtų maloningas jam ir sakytų: ‘Išlaisvink jį, kad nenueitų į duobę; Aš suradau išpirką’.
25. Jo kūnas atsinaujins ir jis grįš į jaunystės dienas.
26. Jis melsis Dievui, ir Tas bus maloningas jam. Su džiaugsmu jis regės Jo veidą, nes Jis sugrąžins žmogui savo teisumą.
27. Jis žiūrės į žmones ir sakys: ‘Buvau nusidėjęs ir nukrypęs nuo tiesos, bet man už tai neatlygino’.
28. Jis išgelbės jo sielą iš duobės ir jis gyvendamas matys šviesą.