15. Svetimautojas laukia sutemų, tikėdamas, kad niekas jo nematys, jis užsidengia savo veidą.
16. Tamsoje jie plėšia namus, kuriuos numatė dieną; šviesos jie nežino.
17. Nes rytas jiems kaip mirties šešėlis, jei kas pažins juos, tai juos gąsdina kaip mirtis.
18. Jis greitas kaip vanduo; jo dalis prakeikta žemėje. Jis neina keliu į vynuogyną.
19. Kaip sausra ir kaitra praryja sniego vandenis, taip pragaras praryja nusidėjėlį.
20. Įsčios pamirš jį, kirmėlės skaniai maitinsis juo, jo niekas nebeprisimins. Piktadarys kaip nukirstas medis,
21. nes išnaudojo nevaisingąją ir našlei nepadėjo.