23. Apie Damaską: „Sąmyšis Hamate ir Arpade, nes bloga žinia pasiekė juos. Jie išsigandę nerimauja kaip neramios jūros bangos.
24. Damaskas nusiminęs bėga baimės apimtas; baimė ir skausmai užgriuvo jį kaip gimdyvę.
25. Garsusis miestas ištuštėjo, mano džiaugsmo miestas.
26. Jo jaunuoliai ir kariai žus gatvėse tą dieną, – sako kareivijų Viešpats, –
27. Aš įžiebsiu ugnį Damasko sienose, ji praris Ben Hadado rūmus“.
28. Apie Kedarą ir Hacoro karalystes, kurias nugalėjo Nebukadnecaras, Babilono karalius, Viešpats sako: „Pasiruoškite ir žygiuokite prieš Kedarą, apiplėškite rytų tautas.
29. Jie paims jų palapines ir bandas, apdangalus, indus ir kupranugarius. Ir jiems šauks: ‘Siaubas iš visų pusių!’
30. Skubiai bėkite ir pasislėpkite, Hacoro gyventojai. Nebukadnecaras, Babilono karalius, tarėsi prieš jus ir nusprendė dėl jūsų.
31. Pakilk prieš šitą turtingą, ramiai gyvenančią tautą, – sako Viešpats. – Jie neturi nei vartų, nei užkaiščių, gyvena atsiskyrę.
32. Jų kupranugariai ir didžiulės bandos taps grobiu. Aš išsklaidysiu į visas šalis vyrus, kurie kerpasi plaukus, ir bausiu juos iš visų pusių, – sako Viešpats, –
33. Hacore gyvens šakalai, jis liks amžina dykuma. Jame negyvens joks žmogus“.