1. Šefatija, Matano sūnus, Gedolija, Pašhūro sūnus, Jehuchalas, Šelemijo sūnus, ir Pašhūras, Malkijos sūnus, girdėjo Jeremijo žodžius, kuriuos jis kalbėjo tautai:
2. „Taip sako Viešpats: ‘Kas liks šitame mieste, mirs nuo kardo, bado ir maro, bet kas išeis pas chaldėjus – išliks. Jis gaus savo gyvybę kaip grobį.
3. Šitas miestas tikrai pateks į Babilono karaliaus kariuomenės rankas, – sako Viešpats’“.
4. Kunigaikščiai kreipėsi į karalių Zedekiją: „Šitą vyrą reikia nužudyti, nes jis silpnina mieste likusius karius ir savo kalbomis atima drąsą visai tautai. Jis neieško tautos gerovės, bet neša nelaimę jai“.
5. Karalius Zedekijas atsakė: „Jis yra jūsų rankose, aš negaliu jums prieštarauti“.
6. Jie suėmė Jeremiją ir įmetė į karaliaus sūnaus Malkijos šulinį prie sargybos kiemo. Jie nuleido jį virvėmis. Šulinyje nebuvo vandens, tik dumblas. Jeremijas įklimpo dumble.