24. Jude ir jo žemėse drauge gyvens žemdirbiai ir gyvulių augintojai.
25. Aš atgaivinsiu pailsusią sielą, o suvargusią – pastiprinsiu“.
26. Aš pabudau iš miego, kuris man buvo saldus.
27. „Ateis laikas, – sako Viešpats, – kai Izraelio ir Judo namus užsėsiu žmonių ir gyvulių sėkla.
28. Kaip Aš budėjau prie jų, kad išraučiau ir sugriaučiau, sunaikinčiau bei bausčiau, taip dabar budėsiu, kad statyčiau ir sodinčiau.
29. Tada nebesakys: ‘Tėvai valgė rūgščių vynuogių, o vaikams atšipo dantys’.
30. Kiekvienas mirs už savo paties kaltes. Kas valgys rūgščių vynuogių, to dantys atšips.
31. Ateina dienos, kai Aš padarysiu su Izraeliu ir Judu naują sandorą, – sako Viešpats, –