1. Viešpats man parodė dvi figų pintines, padėtas prie Viešpaties šventyklos. Tai buvo po to, kai Babilono karalius Nebukadnecaras ištrėmė iš Jeruzalės į Babiloną Jehojakimo sūnų Jechoniją, Judo karalių, bei Judo kunigaikščius, kalvius ir amatininkus.
2. Vienoje pintinėje buvo labai gerų, ankstyvųjų figų, o kitoje pintinėje – labai blogų figų, kurių nebegalima valgyti.
3. Viešpats klausė manęs: „Ką matai, Jeremijau?“ Aš atsakiau: „Figų. Gerosios figos labai geros, o blogosios tokios blogos, kad jų nebegalima valgyti“.
4. Tada Viešpats man kalbėjo:
5. „Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Kokios šitos gerosios figos, tokie man bus Judo tremtiniai, kuriuos pasiunčiau iš šitos vietos į chaldėjų šalį.
6. Aš palankiai žiūrėsiu į juos ir parvesiu juos atgal į šitą šalį, juos atstatysiu ir nebegriausiu, juos įsodinsiu ir neišrausiu.
7. Aš duosiu jiems širdis, kurios pažintų mane, kad Aš esu Viešpats. Jie bus mano tauta, o Aš jiems būsiu jų Dievas, nes jie grįš prie manęs visa širdimi.