1. Mozė ir Aaronas atėję tarė faraonui: „Taip sako Viešpats Izraelio Dievas: ‘Išleisk mano tautą, kad jie aukotų man dykumoje’“.
2. Faraonas atsakė: „Kas yra jūsų Viešpats, kad klausyčiau Jo balso ir išleisčiau Izraelį? Aš nepažįstu Viešpaties ir neišleisiu Izraelio“.
3. Jie sakė: „Hebrajų Dievas mus pašaukė. Prašome, leisk mums keliauti tris dienas į dykumą ir ten aukoti Viešpačiui, mūsų Dievui, kad Jis nebaustų mūsų maru ar kardu“.
4. Egipto karalius jiems atsakė: „Moze ir Aaronai, kodėl atitraukiate žmones nuo jų darbų? Eikite savo darbų dirbti!
5. Matote, kiek daug žmonių yra krašte, o jūs atitraukiate juos nuo darbų“.
6. Tą pačią dieną faraonas įsakė darbų prievaizdams ir vadovams:
7. „Nebeduokite, kaip iki šiol, žmonėms šiaudų plytoms gaminti: jie patys tegul eina ir prisirenka šiaudų.
8. Tačiau reikalaukite iš jų tokio pat plytų skaičiaus, kokį jie lig šiol pagamindavo, jo nesumažinkite, nes jie dykinėja ir todėl šaukia: ‘Išleisk mus aukoti savo Dievui!’
9. Duokite jiems daugiau darbo; tegul dirba ir nepaiso tuščių kalbų“.
10. Darbų prievaizdai ir vadovai išėję kalbėjo: „Taip sako faraonas: ‘Aš nebeduosiu jums šiaudų.
11. Eikite ir rinkite, kur rasite! Tačiau turėsite padaryti tiek, kiek ir anksčiau’“.
12. Žmonės išsisklaidė po visą Egipto šalį rinkti ražienų vietoje šiaudų.