5. Cherubų sparnų šlamėjimas buvo girdėti net išoriniame kieme lyg visagalio Dievo balsas.
6. Kai Jis įsakė drobiniais apsirengusiam: „Paimk ugnies tarp ratų po cherubais“, jis ėjo ir atsistojo prie ratų.
7. Cherubas ištiesė ranką į ugnį, kuri buvo tarp jų, paėmė jos ir padavė ją vyrui, dėvinčiam drobiniais. Jis, gavęs ugnies, išėjo.