26. Jam buvo apreikšta Šventąja Dvasia, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Kristų.
27. Dvasios paragintas, jis atėjo į šventyklą. Įnešant tėvams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų su Juo, kaip Įstatymas reikalauja,
28. Simeonas paėmė Jį į rankas, laimino Dievą ir tarė:
29. „Dabar, Valdove, leidi, kaip žadėjai, savo tarnui ramiai iškeliauti,
30. nes mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą,
31. kurį paruošei visų tautų akivaizdoje:
32. šviesą pagonims apšviesti ir Tavo Izraelio tautos šlovę“.