8. Mokiniai Jam atsakė: „Rabi, ką tik žydai kėsinosi užmėtyti Tave akmenimis, o Tu vėl ten eini?“
9. Jėzus tarė: „Argi ne dvylika valandų turi diena? Kas vaikščioja dieną, tas nesuklumpa, nes mato šio pasaulio šviesą.
10. O kas vaikščioja naktį, suklumpa, nes jame nėra šviesos“.
11. Tai pasakęs, pridūrė: „Mūsų bičiulis Lozorius užmigo, bet Aš einu jo pažadinti“.
12. Jo mokiniai atsiliepė: „Viešpatie, jeigu jis miega, pasveiks“.
13. Tačiau Jėzus kalbėjo apie jo mirtį, o jie manė, kad Jis kalba apie poilsio miegą.
14. Pagaliau Jėzus atvirai jiems pasakė: „Lozorius mirė.
15. Ir Aš džiaugiuosi, kad ten nebuvau, – dėl jūsų, kad tikėtumėte. Tad eikime pas jį“.
16. Tuomet Tomas, vadinamas Dvyniu, tarė kitiems mokiniams: „Eikime ir mes numirti su Juo!“
17. Atėjęs Jėzus rado Lozorių jau keturias dienas išgulėjusį kape.
18. O Betanija buvo arti Jeruzalės, maždaug penkiolika stadijų atstu.
19. Daug žydų buvo atėję pas Mortą ir Mariją paguosti jų dėl brolio.