19. Tribūnas, paėmęs jį už rankos, pasivedė į šalį ir paklausė: „Ką turi man pranešti?“
20. Tas atsakė: „Žydai susitarė prašyti tave, kad rytoj nuvestum Paulių į sinedrioną, neva norėdami tiksliau ištirti jo bylą.
21. Netikėk jais! Nes jo tyko daugiau negu keturiasdešimt vyrų, kurie prisiekė nei valgyti, nei gerti, kol jį nužudys. Jie jau dabar pasiruošę ir laukia tavo sutikimo“.
22. Tribūnas atleido jaunuolį ir griežtai įsakė: „Niekam nesakyk, kad tu man tai pranešei“.
23. Pasišaukęs du šimtininkus, tribūnas pasakė: „Nuo trečios valandos nakties laikykite parengtyje žygiuoti į Cezarėją du šimtus kareivių, septyniasdešimt raitelių ir du šimtus ietininkų.
24. Parūpinkite ir arklių, kad raitą Paulių saugiai nugabentų pas valdytoją Feliksą“.
25. Ir jis parašė tokio turinio laišką:
26. „Klaudijus Lisijas kilniausiajam valdytojui Feliksui siunčia sveikinimą.
27. Šitą vyrą žydai buvo nutvėrę ir norėjo nužudyti. Aš, atėjęs su kareiviais, jį išgelbėjau, sužinojęs esant Romos pilietį.
28. Norėdamas patirti jo apkaltinimo priežastį, nuvedžiau jį į jų sinedrioną.
29. Radau, kad jis kaltinamas dėl jų Įstatymo klausimų, o ne dėl kokio nusikaltimo, baustino mirtimi ar kalėjimu.
30. Kadangi man buvo pranešta apie žydų ruošiamą pasikėsinimą į šį vyrą, tai nedelsdamas siunčiu jį pas tave, nurodęs ir kaltintojams, kad jie tau pateiktų prieš jį turimus kaltinimus. Lik sveikas“.
31. Kareiviai, vykdydami įsakymą, paėmė ir nugabeno nakčia Paulių į Antipatridę.
32. Rytojaus dieną jie pasiuntė su juo raitelius, o patys sugrįžo į kareivines.
33. Anie, atvykę į Cezarėją, įteikė valdytojui laišką ir pristatė Paulių.
34. Perskaitęs laišką, jis pasiteiravo, iš kokios provincijos tas esąs. Sužinojęs, kad iš Kilikijos,
35. jis pasakė: „Aš tave išklausysiu, kai atvyks tavo kaltintojai“. Ir liepė jį saugoti Erodo pretorijuje.