24. Dievas Jį prikėlė, išvaduodamas iš mirties skausmų, nes buvo neįmanoma, kad Jis liktų jos galioje.
25. Juk Dovydas apie Jį sako: ‘Aš visuomet matau Viešpatį priešais save. Jis mano dešinėje, kad Aš nesusvyruočiau.
26. Todėl džiūgavo mano širdis, krykštavo mano lūpos, ir mano kūnas ilsėsis viltyje,
27. nes Tu nepaliksi mano sielos pragare ir neduosi savo Šventajam matyti supuvimo.
28. Tu man atvėrei gyvenimo kelius ir pripildysi mane džiaugsmu prieš savo veidą’.