21. Joabas įsakė Kušui eiti ir pranešti karaliui, ką matė. Kušas nusilenkė Joabui ir nubėgo.
22. Cadoko sūnus Ahimaacas dar kartą prašė Joabą: „Kas bebūtų, leisk man bėgti paskui Kušą“. Joabas tarė: „Kodėl tu nori bėgti, mano sūnau? Tu nenuneši geros žinios“.
23. Bet Ahimaacas tarė: „Kas bebūtų, aš bėgsiu“. Joabas jam atsakė: „Bėk!“ Ahimaacas bėgo lygumos keliu ir pralenkė Kušą.
24. Dovydas sėdėjo tarpuvartėje, o sargybinis stovėjo ant vartų stogo ir mūro sienos. Jis, pakėlęs akis, pamatė bėgantį vieną vyrą.
25. Sargybinis pranešė tai karaliui. Karalius tarė: „Jei jis vienas, tai su žinia“. O tas vis artėjo.
26. Tuo tarpu sargybinis pamatė kitą bėgantį vyrą ir vėl pranešė vartininkui: „Štai kitas vyras atbėga!“ Karalius tarė: „Ir šitas atneša žinią“.
27. Sargybinis tarė: „Pirmasis vyras bėga panašiai kaip Cadoko sūnus Ahimaacas“. Karalius atsiliepė: „Tai geras vyras, jis atneša gerą žinią“.
28. Ahimaacas priartėjęs tarė karaliui: „Ramybė tau!“ Parpuolęs veidu į žemę prieš karalių, kalbėjo: „Palaimintas Viešpats, tavo Dievas, kuris atidavė mums vyrus, kurie buvo pakėlę ranką prieš tave, karaliau“.
29. Karalius paklausė: „Ar Abšalomas gyvas?“ Ahimaacas atsakė: „Mačiau didelį sąmyšį, prieš išbėgdamas pas tave, bet nežinau, kas atsitiko“.
30. Karalius įsakė: „Pasitrauk ir atsistok čia“. Jis pasitraukė ir stovėjo.
31. Atbėgo ir Kušas. Jis tarė: „Gera žinia mano valdovui karaliui. Šiandien Viešpats atlygino visiems, kurie prieš tave sukilo“.
32. Karalius paklausė: „Ar Abšalomas gyvas?“ Kušas atsakė: „Tegul visiems karaliaus priešams taip atsitinka, kaip tam jaunuoliui“.