1. Dovydas apžiūrėjo savo žmones ir paskyrė jiems tūkstantininkus ir šimtininkus.
2. Dovydas paskirstė karius į tris dalis; jiems vadovavo Joabas, Cerujos sūnus Abišajas, Joabo brolis, ir gatietis Itajas. Tuomet karalius tarė kariams: „Aš eisiu su jumis“.
3. Žmonės atsakė: „Tu neisi su mumis! Jei mes turėsime bėgti arba pusė mūsų žus, jie mūsų nežiūrės. Tu vertas dešimt tūkstančių mūsų. Būtų geriau, jei teiktum mums pagalbą iš miesto“.
4. Karalius jiems atsakė: „Darysiu, kas jums atrodo geriausia“. Karalius stovėjo prie vartų, o visi žmonės išėjo šimtais ir tūkstančiais.
5. Karalius įsakė Joabui, Abišajui ir Itajui: „Saugokite mano vaiką Abšalomą!“ Visi žmonės girdėjo tą karaliaus įsakymą vadams.
6. Žmonės išėjo prieš Izraelį. Mūšis įvyko Efraimo miške.
7. Izraelio žmonės buvo nugalėti Dovydo tarnų, ir buvo nužudyta tą dieną dvidešimt tūkstančių vyrų.
8. Mūšis išsiplėtė visoje apylinkėje. Miške žuvo daugiau žmonių, negu nuo kardo.
9. Abšalomas susitiko su Dovydo tarnais. Abšalomas jojo ant mulo. Kai jo mulas bėgo po dideliu ąžuolu, Abšalomo galva įstrigo tarp ąžuolo šakų, ir jis liko kaboti tarp dangaus ir žemės, o jo mulas, ant kurio jis jojo, nubėgo.
10. Vienas vyras, tai pamatęs, pranešė Joabui: „Aš mačiau Abšalomą, kabantį ąžuole“.
11. Joabas jam tarė: „Jei jį matei, kodėl jo neužmušei. Aš būčiau tau davęs dešimt sidabrinių ir diržą“.
12. Vyras atsakė Joabui: „Jei duotum ir tūkstantį sidabrinių, nepakelčiau savo rankos prieš karaliaus sūnų; juk karalius mums girdint įsakė tau, Abišajui ir Itajui: ‘Kas bebūtų, saugokite mano sūnų Abšalomą’.