18. Vaikas paaugo ir kartą išėjo pas tėvą prie pjovėjų.
19. Jis tarė savo tėvui: „Mano galva, mano galva!“ Tėvas liepė tarnui parnešti jį namo pas motiną.
20. Kai jį parnešė pas motiną, pasėdėjęs ant jos kelių iki vidudienio, jis mirė.
21. Ji užnešė jį, paguldė į Dievo vyro lovą, užrakino duris ir išėjo.
22. Pašaukusi savo vyrą, ji tarė: „Atsiųsk tarną ir asilę, kad galėčiau skubiai nuvykti pas Dievo vyrą ir tuojau sugrįžti“.
23. Jis paklausė: „Kodėl tu eini pas jį šiandien? Juk nei jaunas mėnulis, nei sabatas“. Bet ji atsakė: „Viskas gerai“.
24. Pabalnojusi asilę, ji sakė savo tarnui: „Varyk ir skubėk. Nesustok, kol pasakysiu“.