1. Septinto mėnesio dvidešimt pirmą dieną Viešpats vėl kalbėjo per pranašą Agėją:
2. „Sakyk Salatielio sūnui Zerubabeliui, Judo valdytojui, ir Jehocadako sūnui Jozuei, vyriausiajam kunigui, bei tautos likučiui:
3. ‘Kas iš jūsų matė šiuos namus pirmykštėje šlovėje? Kaip jie jums dabar atrodo? Ar jie neatrodo jums mažos vertės?
4. Bet būk drąsus, Zerubabeli, – sako Viešpats. – Būk drąsus, Jozue, Jehocadako sūnau, vyriausiasis kunige! Būkite drąsūs, visi krašto žmonės! Dirbkite! Aš esu su jumis, – sako kareivijų Viešpats. –
5. Kaip jums pažadėjau išeinant iš Egipto, taip ir dabar mano Dvasia yra tarp jūsų. Nebijokite!’
6. Nes taip sako kareivijų Viešpats: ‘Netrukus Aš dar kartą sudrebinsiu dangus ir žemę, jūrą ir sausumą.
7. Aš supurtysiu visas tautas ir visų tautų laukiamasis ateis. Ir Aš pripildysiu šiuos namus šlove, – sako kareivijų Viešpats’.
8. ‘Mano yra sidabras ir mano – auksas’, – sako kareivijų Viešpats.
9. ‘Šitų paskutinių namų šlovė bus didesnė už pirmųjų. Šioje vietoje Aš suteiksiu ramybę savo tautai’, – sako kareivijų Viešpats“.
10. Antraisiais Darijaus metais, devinto mėnesio dvidešimt ketvirtą dieną, Viešpats kalbėjo pranašui Agėjui:
11. „Pasiklausk kunigų apie įstatymą, sakydamas:
12. ‘Jei kas neša pašvęstą mėsą savo drabužio skverne ir skvernu paliečia duoną, viralą, vyną, aliejų ar bet kokį valgį, ar tas maistas tampa šventu?’“ Kunigai atsakė: „Ne“.
13. Agėjas vėl klausė: „Jei kas susitepęs lavonu, paliečia ką nors iš tų dalykų, ar tai tampa sutepta?“ Kunigai atsakė: „Taip“.
14. Tada Agėjas tarė: „Tokia yra ši tauta ir šie žmonės mano akivaizdoje, – sako Viešpats. – Ir tokie yra jų visi darbai, ir tai, ką jie aukoja, yra sutepta.
15. Dabar stebėkite, kas vyko iki šios dienos, kai dar nebuvo padėtas akmuo Viešpaties šventykloje.