4. Aš jį pasiunčiau, –tai Galybių VIEŠPATIES žodis. –Jis įeis į vagies namusir į namus kiekvieno,melagingai prisiekiančio mano vardu.Jis apsistos tuose namuoseir sunaikins jų sienojus ir akmenis’.
5. Tuomet su manimi kalbėjęsis angelas priėjo ir tarė man: ‘Pakelk akis ir pažiūrėk į tai, kas išeina!’ –
6. ‘Kas gi tai?’ – paklausiau. Jis tarė: ‘Tai krepšys, kuris išeina’. Ir paaiškino: ‘Tai jų kaltė visame krašte’.
7. Tuomet buvo nukeltas švino dangtis, ir štai krepšio viduje sėdi moteris!
8. Jis tarė: ‘Tai Nedorybė’. Jis įstūmė ją atgal į krepšio vidų ir užvožė krepšio angą švino svarsčiu.
9. Pakėliau akis ir regėjau dvi besiartinančias moteris. Jų sparnuose buvo vėjas, o jų sparnai tarsi gandro sparnai, ir jos pakėlė krepšį tarp dangaus ir žemės.
10. Tuomet paklausiau su manimi kalbėjusį angelą: ‘Kur gi jos neša tą krepšį?’
11. Jis atsakė man: ‘Pastatyti jam buveinę Šinaro krašte. Kai ji bus pastatyta, jos ten padės krepšį ant stovo’.