41. Mozė duoklę – atnašą VIEŠPAČIUI – atidavė kunigui Eleazarui, kaip VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs.
42. O izraelitų pusė – Mozės atidėtoji nuo ėjusių į karo žygį vyrų, –
43. ta bendrijos pusė buvo trys šimtai trisdešimt septyni tūkstančiai avių ir ožkų,
44. trisdešimt šeši tūkstančiai jaučių,
45. trisdešimt tūkstančių penki šimtai asilų
46. ir šešiolika tūkstančių žmonių.
47. Iš izraelitų pusės Mozė paėmė po vieną iš kiekvieno penkiasdešimt žmonių bei gyvulių ir atidavė juos levitams, atliekantiems tarnybą VIEŠPATIES Padangtėje, kaip VIEŠPATS buvo Mozei įsakęs.
48. Tada atėjo pas Mozę vadai, vedę kariuomenės tūkstančius, tūkstantininkai ir šimtininkai.
49. „Mes, tavo tarnai, – tarė jie Mozei, – suskaičiavome mums pavestus kareivius, nė vieno iš mūsiškių netrūksta.
50. Todėl atnešėme VIEŠPATIES atnašą, ką kiekvienas mūsų aptiko – auksinius daiktus, antrankovius ir apyrankes, antspaudų žiedus, auskarus ir karolius, – kad būtų atliktas permaldavimas už mus VIEŠPATIES akivaizdoje“.
51. Mozė ir kunigas Eleazaras priėmė iš jų auksą ir visokius dirbinius.
52. Viso jų paaukoto atnašos aukso buvo šešiolika tūkstančių septyni šimtai penkiasdešimt šekelių.