8. Bet ką jis sako? – Arti tavęs žodis: jis tavo burnoje ir tavo širdyje; tai reiškia mūsų skelbiamą tikėjimo žodį.
9. Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas.
10. Širdimi priimtas tikėjimas veda į teisumą, o lūpomis išpažintas – į išganymą.
11. Raštas juk sako: Kas tik jį tiki, neliks sugėdintas.
12. Nėra skirtumo tarp žydo ir graiko, nes tas pats visų Viešpats, turįs turtų visiems, kurie jo šaukiasi:
13. Kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas.
14. Kaipgi jie šauksis to, kurio neįtikėjo?! Kaipgi įtikės tą, apie kurį negirdėjo?! Kaip išgirs be skelbėjo?!
15. O kas gi skelbs nesiųstas? Juk parašyta: Kokios dailios kojos skelbiančių gerąją naujieną!
16. Bet ne visi pakluso Evangelijai. Antai Izaijas sako: Viešpatie, kas patikėjo mūsų skelbimu?
17. Taigi tikėjimas – iš klausymo, klausymas – kai skelbiamas Kristaus žodis.