47. Siaubas ir duobė – mūsų dalia,nuniokojimas ir sunaikinimas.
48. Mano akys plūsta ašarų upėmisdėl savo tautos pražūties.
49. ע Mano akys plūs ašaromis be perstojo,be paguodos,
50. kolei VIEŠPATS nepažvelgs iš dangausir nepamatys.
51. Mano akys kankina manedėl likimo visų dukterų mano mieste.
52. צ Mano priešai be jokios priežastiessugavo mane kilpa kaip paukštį.
53. Jie įstūmė mane gyvą į duobę,užvertė ant manęs akmenis.
54. Vandenys tvino man virš galvos,ir aš tariau: „Man galas!“
55. ק Šaukiausi tavo vardo, VIEŠPATIE,iš duobės gelmių.
56. Tu girdėjai mano šauksmą:„Tenebūna kurčia tavo ausis mano pagalbos šauksmui!“