32. Juk jei jis ir plaka, tai ir vėl pasigailidėl savo ištikimosios meilės gausybės.Juk tyčia žmogaus
33. jis nei plaka, nei liūdina.
34. ל Kai visi krašto belaisviaitrypiami kojomis,
35. kai žmogaus teisės paminamosAukščiausiojo akivaizdoje,
36. kai sprendžiant bylą skriaudžiamas žmogus, –nejau to Viešpats nemato?
37. מ Kieno įsakas buvo kada nors įvykdytas,jei Viešpats nebuvo to norėjęs?
38. Argi ne iš Aukščiausiojo lūpų ateina tai,ką atneša nelaimės ir laimė?
39. Tad kodėl žmogus, kol gyvas,skundžiasi dėl bausmės už savo nuodėmes?