7. ז Jeruzalė atsimena visus brangumynus,priklausiusius jai senovėje,jos skausmo ir klajonių dienomis.Kai jos žmonės pateko į engėjo rankas,nesant nė vieno, kas jai pagelbėtų,engėjai piktdžiūgavo, tyčiodamiesi iš jos kritimo.
8. ח Jeruzalė sunkiai nusidėjo,todėl virto pajuoka.Visi, kas ja gėrėjosi, ją niekina,nes pamatė jos gėdą.Net ji pati vaitoja,negali į save pažiūrėti.
9. ט Jos nešvarumai lipo jai prie sijono,apie savo ateitį ji nepagalvojo.Jos kritimas buvo baisus,ir nebuvo, kas ją paguostų.„VIEŠPATIE, pažvelk į mano skausmą,nes priešas puikuojasi!“
10. י Engėjas ištiesė ranką į visa,kas jai brangu.Ji net matė į jos Šventykląįeinant pagonis,kuriems tu uždraudeiįeiti į savo bendriją.
11. כ Visi jos žmonės dejuojaieškodami duonos.Jie maino savo brangumynus į valgįgyvybei palaikyti.„Pažvelk, VIEŠPATIE, ir pamatyk,kaip aš suniekinta!
12. ל Jums taip niekada tenebūna!Visi, kurie einate šiuo keliu, pažvelkite ir pamatykite,ar yra toks skausmas, kaip tas skausmas,kuris ištiko mane,kai VIEŠPATS man kirtosavo degančio pykčio dieną?
13. מ Jis iš aukštybių pasiuntė ugnįgiliai į mano kaulus.Mano kojoms paspendė pinkles,parvertė mane.Paliko mane apstulbusią,kenčiančią visą laiką.
14. נ Mano nusikaltimai į jungą buvo surišti,jo rankos supinti.Uždėtas man ant kaklojis sekina mano jėgas.Viešpats atidavė mane į rankas,kurioms nepajėgiu priešintis.