1. א O kokia vieniša dabar sostinė,kurioje kadaise knibždėte knibždėjo žmonių!Kadaise didinga tarp tautų,dabar ji lyg našlė!Kadaise šalių valdovė,dabar ji tapo verge!
2. ב Karčiai ji verkia nakčia,ašaros vilgo jos skruostus.Tarp visų jos meilužių nėrakas ją paguostų.Visi jos bičiuliai klastingai pasielgė su jair tapo jos priešais.
3. ג Judo tauta išėjo į tremtįvargti ir sunkiai vergauti.Gyvendama išblaškyta tautoseji poilsiui vietos neranda.Visi jos persekiotojai ją nusivijokenčiančią.
4. ד Keliai į Sioną liūdi,nes nėra kam eiti į šventes.Visi jos vartai išgriauti,jos kunigai dejuoja.Visos jos mergaitės sielvartauja,karti jos dalia.
5. ה Jos engėjai dabar šeimininkauja,jos priešai puikiai gyvena,nes VIEŠPATS užliejo ją skausmuuž jos nusikaltimų daugybę.Jos mažutėliai išėjo į nelaisvęengėjų varomi.
6. ו Išėjo iš Siono duktersvisa jos didybė.Jos didžiūnai tarsi elniai,nerandantys sau ganyklos,vos galėjo paeitipersekiotojų priekyje.
7. ז Jeruzalė atsimena visus brangumynus,priklausiusius jai senovėje,jos skausmo ir klajonių dienomis.Kai jos žmonės pateko į engėjo rankas,nesant nė vieno, kas jai pagelbėtų,engėjai piktdžiūgavo, tyčiodamiesi iš jos kritimo.