4. Juk tūkstantis metų tau lyg viena diena,lyg vakarykštė diena, jau praėjusi,lyg viena nakties sargyba.
5. Tu užbaigi žmonių gyvenimą miegu;jie lyg žolė, kuri auštant išdygsta,
6. rytą sužaliuoja ir žydi,o vakare nuvysta ir nudžiūsta.
7. Juk mes tavo įniršio naikinami,dėl tavo pykčio mus apima baimė.
8. Tu pasidėjai mūsų kaltes prieš save,savo veido šviesoje slaptąsias mūsų nuodėmes.