5. iš pasalų šaudami į nekaltą žmogų;jie šauna staiga, nieko nebijodami.
6. Jie drąsinasi savo kėslais,susimoko, kur spęsti spąstus,manydami: „Kas gali mus pamatyti?“
7. Jie sumano nedorą kėsląir slepia savo sumanytą niekšybę;žmogus – gelmė, o jo širdis – bedugnė.
8. Bet Dievas paleidžia į juos savo strėles,ir jie staiga sužeidžiami.
9. Liežuviu jie patys sau pražūtį lemia;kas tai pamato, kraipo galvas.
10. Tuomet visus žmones apims pagarbi baimė;jie skelbs, ką Dievas padarė,ir apmąstys visus jo darbus.
11. Teisusis džiūgaus VIEŠPATYJEir ras jame užuovėją;visi dorieji giedos jam šlovės giesmę.