14. sunaikink juos įniršęs,sunaikink juos visiškai,kad būtų žinoma iki pat žemės pakraščių,jog Dievas viešpatauja Jokūbui. Sela.
15. Kas vakarą jie grįžta, urzgdami lyg šunysir vogčiomis slankioja po miestą.
16. Jie klajoja ieškodami maistoir inkščia, jei negauna iki soties.
17. O aš giedosiu apie tavo jėgą,kas rytą garsiai giedosiu apie tavo gerumą.Juk tu buvai mano tvirtovė,užuovėja pavojaus metu.
18. O mano Stiprybe, giedosiu tau šlovės giesmes,nes tu, Dieve, mano tvirtovė,Dievas, kuris mane ištikimai myli.