8. bet tu išgelbėjai mus nuo priešų,nugalėjai tuos, kurie mūsų nekenčia.
9. Dievu mes nuolat didžiuojamėsir tavo vardą be perstojo šloviname. Sela.
10. O dabar mus atstūmei, užtraukei gėdą,nebežygiuoji daugiau su mūsų kariuomene į mūšį.
11. Tu privertei mus bėgti nuo priešų,mūsų užpuolikai mus plėšia kiek norėdami.
12. Tu paženklinai mus kaip avis pjovimui,išblaškei mus tautose.
13. Tu pardavei savo tautą už niekus,neturėjai pelno juos pardavęs.
14. Tu išstatei mus kaimynų pajuokai,visų aplinkinių paniekai ir pasityčiojimui.
15. Tu padarei mus pašaipos priežodžiu pagonims,pajuokos daiktu tautoms.
16. Nuolatos jaučiu savo negarbę,iš gėdos rausta man veidas
17. nuo dergiančių užgauliotojo žodžių,nuo kerštingų priešo žvilgsnių.
18. Visa tai mus užgriuvo,nors mes tavęs neužmiršome,nei buvome neištikimi tavo Sandorai.
19. Mūsų širdis nenusigręžė,nė mūsų žingsniai nenukrypo nuo tavo kelio,
20. nors palikai mus bejėgius šakalų lindynėjeir apgaubei mirtina tamsa.
21. Jei būtume užmiršę savo Dievo vardąar tiesę rankas į svetimą dievą,
22. argi Dievas būtų to neatidengęs?Juk jis žino širdies paslaptis!
23. Juk dėl tavęs mes esame nuolat žudomi,su mumis elgiamasikaip su pjovimui skirtomis avimis.
24. Atsibusk, VIEŠPATIE! Kodėl miegi?Kelkis, neatmesk mūsų amžinai!
25. Kam slepi savo veidą?Kodėl užmiršti mūsų skurdą ir priespaudą?
26. Juk mes gulime kniūbsti dulkėseir nebegalime pakilti nuo žemės.