1. Choro vadovui. Jedutūnui. Dovydo psalmė.
2. Tariau: „Apdairiai elgsiuosi savo kelyje,kad nenusidėčiau liežuviu;savo burną užčiaupsiu,kai nedorėliai būna arti“.
3. Tylėjau ir nieko nesakiau,susilaikiau net nuo ko nors gero.Bet mano skausmas tik padidėjo,
4. širdis man užkaito krūtinėje.Bemąstant įsiliepsnojo ugnisir nebegalėjau susilaikyti neprabilęs:
5. „Pasakyk man, VIEŠPATIE, kiek ilgai gyvensiu,kokia mano dienų trukmė?Leisk man pažinti, koks laikinas esu.
6. Tu padarei mano gyvenimą tik sprindžio ilgumo,jo trukmė – beveik niekas tavo akyse.Iš tikrųjų žmogaus būvis – tik vėjo dvelktelėjimas! Sela.