1. Choro vadovui. Jedutūnui. Dovydo psalmė.
2. Tariau: „Apdairiai elgsiuosi savo kelyje,kad nenusidėčiau liežuviu;savo burną užčiaupsiu,kai nedorėliai būna arti“.
3. Tylėjau ir nieko nesakiau,susilaikiau net nuo ko nors gero.Bet mano skausmas tik padidėjo,
4. širdis man užkaito krūtinėje.Bemąstant įsiliepsnojo ugnisir nebegalėjau susilaikyti neprabilęs:
5. „Pasakyk man, VIEŠPATIE, kiek ilgai gyvensiu,kokia mano dienų trukmė?Leisk man pažinti, koks laikinas esu.
6. Tu padarei mano gyvenimą tik sprindžio ilgumo,jo trukmė – beveik niekas tavo akyse.Iš tikrųjų žmogaus būvis – tik vėjo dvelktelėjimas! Sela.
7. Žmogus praeina kaip šešėlis.Visas jo triūsas – tik migla;jis kaupia turtus, bet nežino, kam jie atiteks!
8. Tad ko, Viešpatie, aš galiu tikėtis?Tavyje mano viltis.
9. Išvaduok mane iš visų mano kalčių;nepadaryk manęs kvailųjų pajuoka!“
10. Tyliu ir burnos neatveriu,nes tu tai padarei.