7. Nekenčiu tų, kurie kliaujasi tuščiais stabais,bet pasitikiu VIEŠPAČIU.
8. Leisk man džiūgauti ir būti linksmamdėl tavo ištikimosios meilės,nes tu pažvelgei į mano kančiąir pasirūpinai manimi didžiame varge.
9. Tu neatidavei manęs priešui į nagus,bet išvedei į laisvę.
10. Pasigailėk manęs, VIEŠPATIE, nes man sunku.Nuo skausmo temsta man akys,nyksta mano gyvastis, net kaulai.
11. Mano gyvenimą sekina skausmas,o mano metus – dejonės;nuo kančios man stinga jėgų.
12. Esu pajuoka visiems savo priešams,pasibjaurėjimą keliu net kaimynamsir baimę – savo pažįstamiems;nuo manęs bėga, kas tik kelyje mane pamato.
13. Esu visų užmirštas, lyg būčiau miręs,tapau lyg sudaužytas indas.
14. Girdžiu daugelį kuždomis kalbant –siaubas visur! –kai jie rengia man pinklesir kėsinasi atimti gyvastį.
15. Bet aš pasitikiu tavimi, VIEŠPATIE,ir sakau: „Tu mano Dievas“.
16. Tavo rankose mano likimas;gelbėk mane nuo priešų, nuo tų,kurie mane persekioja.
17. Pažvelk į savo tarną gerumu,gelbėk mane savo ištikimąja meile.
18. Tenebūna man gėdos, VIEŠPATIE,nes tavęs šaukiuosi.Tebūna sugėdinti nedorėliai,težengia priblokšti į Šeolą.
19. Tebūna nutildytos melagingos lūpos,apie teisius žmones įžūliai kalbančiossu puikybe ir panieka.