18. Tenebūna man gėdos, VIEŠPATIE,nes tavęs šaukiuosi.Tebūna sugėdinti nedorėliai,težengia priblokšti į Šeolą.
19. Tebūna nutildytos melagingos lūpos,apie teisius žmones įžūliai kalbančiossu puikybe ir panieka.
20. Koks nuostabus tavo gerumas,sukauptas tiems,kurie tavęs pagarbiai bijo,ir teikiamas tiems,kurie ieško tavo užuovėjosvisiems žmonėms matant!
21. Savo Artumo užuovėjoje paslepi juosnuo žmonių kėslų,apsaugai savo pastogėjenuo priekabių liežuvių.